PRANEŠIMAS su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir jos tarpvalstybinių pasekmių

su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir jos tarpvalstybinių pasekmių

(2008/2123(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinės suaugusiųjų apsaugos,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo (COM(2008)0530),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Hagos programa: dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams. Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan laisvės, saugumo ir teisingumo srityje“(COM(2005)0184),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6‑0460/2008),

A.  kadangi minėtame komunikate dėl Hagos programos Komisija nurodė, kad vienas iš jos prioritetų – būtinybė užtikrinti veiksmingą Europos civilinės teisenos erdvę, ypač susijusią su teismų sprendimų pripažinimu ir vykdymu;

B.   kadangi šiais klausimais dėl sprendimų, susijusių su šeimos turto, paveldėjimo ir testamentų klausimai, vykdyta veikla ir konsultacijos, siekiant parengti naujus teisėkūros pasiūlymus,

C.  kadangi taip pat būtina skatinti pripažinti ir vykdyti teismų ir administracinius sprendimus dėl asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės,

D.  kadangi būtina skirti dėmesį asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, sudėtingai ir pažeidžiamai padėčiai, taip pat kadangi būtina skubiai reaguoti į prašymus dėl bendradarbiavimo ir informavimo arba pripažinimo ir vykdymo,

E.   kadangi vis daugiau atvejų, kai teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimas susijęs su dviem ar daugiau valstybių narių,

F.   kadangi taip pat pasitaiko atvejų, kai su bylomis dėl globos teisių susijusios dvi ar daugiau ES valstybės narės arba ES valstybės narės ir ne ES valstybės, ypač dėl įprastų migracijos srautų (buvusios kolonijos, JAV ir Kanada),

G.  kadangi kyla problemų dėl padidėjusio žmonių srauto iš tų valstybių narių, kuriose yra grynasis pensinio amžiaus žmonių, įskaitant pažeidžiamus suaugusius, nuotėkis, į valstybes nares, kuriose yra grynasis pensinio amžiaus žmonių antplūdis,

H.  kadangi visos ES valstybės narės susitarė dėl pažeidžiamų suaugusiųjų teisinės apsaugos poreikio ir principų, nurodytų 1999 m. vasario 23 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtoje rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. R (99) 4 dėl neįgalių suaugusių asmenų teisinės apsaugos principų,

I.    kadangi pažeidžiamų suaugusių asmenų teisinė apsauga turėtų būti vienas iš pagrindinių laisvo asmenų judėjimo teisės principų,

J.    kadangi apsaugos priemonių srityje tarp valstybių narių teisės aktų esama skirtumų,

K.  kadangi būtina atsižvelgti į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas,

L.   kadangi Hagos konvencijos nuostatos naudingos siekiant sukurti teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę, palengvinant sprendimų dėl apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą, taikytinos teisės nustatymą ir bendradarbiavimą tarp centrinės valdžios institucijų,

M.  kadangi derėtų įgyvendinti specialias ir tinkamas valstybių narių bendradarbiavimo priemones, kurios galėtų būti paremtos šios konvencijos priemonėmis,

N.  kadangi, siekiant palengvinti informavimą apie apsaugos sprendimus, taip pat šių sprendimų perdavimą, pripažinimą ir vykdymą, galima būtų nustatyti vienodas formas visoje Bendrijoje,

O.  kadangi, siekiant užtikrinti globos įgaliojimų veiksmingumą visose valstybėse narėse, Europos Sąjungos lygmeniu galėtų būti parengta vienoda jų forma visoje Bendrijoje,

P.   kadangi reikia numatyti tvarką, pagal kurią visoje Europos Sąjungoje būtų lengvai pripažįstami, registruojami ir naudojami ilgalaikiai įgaliojimai patikėtiniui (angl. lasting powers of attorney),

1.   teigiamai vertina Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos įsipareigojimus dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų padėties ir jų tarpvalstybinės teisinės apsaugos; džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Hagos konvenciją, ir ragina likusias valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti šią konvenciją;

2.   prašo Komisijos įgijus pakankamai patirties, susijusios su Hagos konvencijos veikimu, pagal EB sutarties 65 straipsnį Parlamentui pateikti teisėkūros pasiūlymą, kurio tikslas – stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir gerinti sprendimų dėl suaugusiųjų apsaugos ir globos įgaliojimų bei ilgalaikių įgaliojimų patikėtiniui pripažinimą ir vykdymą, vadovaujantis toliau išdėstytomis išsamiomis rekomendacijomis;

3.   ragina Komisiją stebėti Hagos konvencijos taikymo praktiką ir jos įgyvendinimą valstybėse narėse, taip pat tinkamu laiku pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų glaustai išdėstyti konvencijos praktinio taikymo sunkumai bei geriausia praktika ir kurioje, jei reikia, būtų pateikti pasiūlymai dėl Bendrijos teisės aktų, kuriuose papildomi arba paaiškinami konvencijos taikymo metodai;

4.   ragina Komisiją įvertinti Bendrijos galimybes prisijungti prie Hagos konvencijos; siūlo, kad tai vyktų pagal glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo procedūrą;

5.   ragina valstybes nares, kurios dar nepasirašė arba neratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvencijos, prie jos prisijungti, nes tai padėtų sustiprinti pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugą ES;

6.   prašo, kad Komisija finansuotų valstybių narių teisės aktų dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų ir apsaugos priemonių lyginamąjį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kur galėtų kilti teisinių problemų ir kokios priemonės reikalingos ES arba valstybių narių lygmeniu tokioms problemoms išspręsti; mano, kad atliekant tyrimą taip pat reikėtų skirti dėmesį priežiūros įstaigose esančių suaugusiųjų su proto negalia globos klausimui ir jų galimybei naudotis savo teisėmis; ragina Komisiją rengti konferencijas, skirtas teisininkams, kurie tiesiogiai susiduria su tokiais atvejais, ir rengiant būsimus teisės aktus atsižvelgti į tyrimo rezultatus ir profesionalų nuomones;

7.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad apsaugos priemonės būtų proporcingos atitinkamo pažeidžiamo suaugusio asmens būsenai, kad iš ES piliečių nebūtų atimamos teisės, jei šie dar geba jomis pasinaudoti;

8.   ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant apsaugoti pažeidžiamus suaugusius asmenis nuo tapatybės vagysčių, klastojimo bei kitų telefoninių arba elektroninių nusikaltimų, įskaitant teisines priemones, kurias taikant būtų stiprinama pažeidžiamų suaugusių asmenų asmens duomenų apsauga ir (arba) apribojama prieiga prie jų;

9.   pritaria tam, kad būtų kuriami saugūs mechanizmai, skirti geriausios praktikos ir kitos informacijos apie galiojančias apsaugos priemones mainams tarp valstybių narių, įskaitant valstybių narių teisminėms įstaigoms suteikiamą galimybę keistis informacija apie pažeidžiamo suaugusio asmens apsaugos statusą, kai laikomasi griežtų asmens duomenų apsaugos ir riboto prieinamumo taisyklių;

10. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad ne visi pažeidžiami suaugę asmenys yra pažeidžiami dėl senyvo amžiaus, ir prašo imtis veiksmų siekiant sustiprinti ne tik pažeidžiamų pagyvenusių žmonių, bet ir ženkliai fiziškai ir (arba) protiškai neįgalių ir dėl to pažeidžiamų suaugusių asmenų teisinę apsaugą ir teises, taip pat atsižvelgti ir į jų poreikius, kai ateityje bus rengiamos socialinės priemonės siekiant užtikrinti šias įstatymuose numatytas teises;

11. tvirtina, kad ši rezoliucija nepažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat pagrindinių piliečių teisių;

12. mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;

13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

A.       PASIŪLYMO PAGRINDAI IR TIKSLAI

1. Siekiama skatinti pripažinti ir vykdyti teismų ir administracinius sprendimus dėl asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės.

2. Turėtų būti numatytos nuostatos, naudingos siekiant sukurti teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę, palengvinant sprendimų dėl apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą, taikytinos teisės nustatymą ir bendradarbiavimą tarp centrinės valdžios institucijų.

3. Turėtų būti įgyvendintos specialios ir tinkamos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės, remiantis Hagos konvencijoje numatytomis priemonėmis.

4. Visoje Bendrijoje turėtų būti nustatytos vienodos formos, siekiant palengvinti informavimą apie apsaugos sprendimus, taip pat šių sprendimų perdavimą, pripažinimą ir vykdymą.

5. Siekiant užtikrinti globos įgaliojimų veiksmingumą visose valstybėse narėse, Europos Sąjungos lygmeniu turėtų būti parengta vienoda jų forma visoje Bendrijoje.

B.       SIŪLOMI VEIKSMAI

1. Prašo Komisijos įgijus pakankamai patirties, susijusios su Hagos konvencijos veikimu, pagal EB sutarties 65 straipsnį Parlamentui pateikti teisėkūros pasiūlymą, kurio tikslas – stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir gerinti sprendimų dėl suaugusiųjų apsaugos ir globos įgaliojimų bei ilgalaikių įgaliojimų patikėtiniui pripažinimą ir vykdymą.

I. Padėties apibūdinimas

Europos Sąjunga turi reaguoti į spartų valstybių narių gyventojų senėjimą, susijusį su ženkliu gyvenimo trukmės ilgėjimu. Taigi vyresni nei 60 metų asmenys 2050 m. turėtų sudaryti 37 proc. Europos gyventojų, o daugiau kaip 10 proc. jų sudarys 80 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Ši demografinė raida turi svarbias ekonomines, socialines, sveikatos ir biudžeto pasekmes, jai skirta daug Europos Sąjungos lygmens tyrimų[1].

Taigi būtina nustatyti tinkamas ir specialias šių asmenų apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kaip to siekia valstybės narės, asmenų teisių ir pareigų lygybę visose visuomenės gyvenimo srityse, taip pat pagarbą kiekvieno asmens, ypač vyresnio amžiaus, individualumui ir jų teisei į asmeninį gyvenimą. Taip pat turi būti užtikrintos itin senyvo amžiaus asmenų galimybės toliau valdyti savo turtą ir tvarkyti kasdienius reikalus[2].

Valstybės narės turi specialius teisės aktus, padedančius užtikrinti asmenims ir jų turtui pritaikytą apsaugą. Nuo dešimtojo dešimtmečio pradėtos įgyvendinti kelios svarbios reformos. Jos įgyvendinamos: Vokietijoje nuo 1992 m. sausio 1 d., priėmus 1990 m. rugsėjo 12 d. įstatymą dėl suaugusiųjų globos ir rūpybos, kuriame nustatyta bendra pagalbos sistema ir modernizuotos apsaugos nuostatos; Ispanijoje nuo 2003 m. lapkričio 18 d., priėmus įstatymą, kuriame nustatyta neveiksnių asmenų turto apsauga; Italijoje nuo 2004 m. sausio 9 d., priėmus įstatymą, pagal kurį keičiama globos ir rūpybos sistema ir nustatomos švelnesnės apsaugos priemonės; taip pat Jungtinėje Karalystėje nuo 2007 m. balandžio mėn., priėmus 2005 m. balandžio 7 d. įstatymą. Prancūzijoje 2007 m. kovo 5 d. įstatymas, pagal kurį keičiama suaugusiųjų teisinės apsaugos teisė, turėtų būti taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šių teisėkūros reformų pagrindinis tikslas – užtikrinti nustatytų priemonių individualesnį taikymą, siekiant išsaugoti ginamų asmenų galimybes įgyvendinti kai kurias teises ir užtikrinti išankstinį galimų apsaugos priemonių nustatymą. Tai taikytina, pvz., Anglijos teisės ilgalaikis įgaliojimas patikėtiniui (angl. lasting power of attorney), kuris yra laisvai, nedalyvaujant valdžios pareigūnams, vienos asmens arba padedant teisininkui sudaromas dokumentas, arba Vokietijos teisės įgaliojimas (vok. Vollmacht), kuris gali būti sudaromas nedalyvaujant valdžios pareigūnams arba notarui patvirtinus, jei tai susiję su turto valdymu. Naudodamas Prancūzijos teisės būsimos globos įgaliojimą, asmuo gali iš anksto nustatyti savo globą ir suteikti įgaliojimą savo pasirinktam asmeniui, sudaręs dokumentą nedalyvaujant valdžios pareigūnams arba notarui patvirtinus, jei tai gali būti susiję su turto valdymu.

Tais atvejais, kurie susiję su keliomis valstybėmis, kai ginamam asmeniui tenka keliauti arba jis prižiūrimas ar apgyvendinamas valstybėje narėje, kurioje jis nuolat negyvena, arba jo turtas yra keliose valstybėse, šios apsaugos priemonės turi būti lengvai pripažįstamos ir taikomos Europos Sąjungos viduje. Tai dar svarbiau žinant, kad tarp valstybių apsaugos sistemų yra ženklių skirtumų, nors asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, judėjimas didėja.

Iš dalies dėl didesnių galimybių naudotis sveikatos apsaugos sistema kitoje valstybėje narėje iš tiesų nuolat daugėja atvejų, kai ginami asmenys apsistoja valstybėje, kurioje jie nuolat negyvena, arba gydomi valstybėje, kurioje nėra jų turto.

Taigi teisinės apsaugos priemonės turėtų būti toliau taikomos, be kita ko, siekiant užtikrinti teismų arba administraciniu lygmeniu ar paties asmens priimtų sprendimų tęstinumą. Tai taikytina sprendimams dėl neveiksnumo arba būsimos globos įgaliojimams, kuriuos turi būti galima vykdyti visoje Europos Sąjungoje.

II. Tinkamų valstybių narių bendradarbiavimo priemonių nustatymas

1. Turinys

Sudarius 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją Europos Sąjunga potencialiai turi valstybių narių bendradarbiavimo priemones, kurias taikant galima užtikrinti valstybėse narėse priimtų apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą.

Europos Bendrijos dalyvavimas 2007 m. balandžio 3 d. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje turėtų paskatinti Bendriją ratifikuoti konvencijas, kurių dar neratifikavo visos valstybės narės.

Iki šiol 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinės suaugusiųjų apsaugos yra pasirašiusios 9 valstybės narės (Airija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Vokietija) ir Šveicarija, o ją ratifikavo tik Jungtinė Karalystė (Škotija), Prancūzija ir Vokietija. Vis dėlto taikant šią tarptautinės privatinės teisės priemonę Europos Sąjungos lygmeniu būtų galima lengviau nustatyti kompetentingas institucijas ir taikytiną teisę, taip pat užtikrinti valstybėse narėse priimtų apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą.

Bendrijai ratifikavus šią konvenciją, ji galėtų naudotis tinkama šios srities priemone, kuri derintųsi su naujausia suaugusiųjų teisinės apsaugos teisėkūros raida valstybėse narėse, ir būtų užtikrintas glaudus bendradarbiavimas su Hagos konferencija.

Šiuo metu teismų bendradarbiavimas iš esmės ribotas, nors tokių priemonių poreikis didėja dėl demografinės, socialinės ir sveikatos apsaugos raidos, susijusios su Europos Sąjungos gyventojų senėjimu.

Tačiau jau dabar galėtų būti nustatytos Europos Sąjungai būdingos ir tiesiogiai taikomos priemonės, kurių paskirtis – skatinti glaudų valstybių narių bendradarbiavimą.

Taigi, siekiant skatinti perduoti ir pripažinti priimtas priemones arba sprendimus, taip pat organizuoti ir valdyti apsaugą, turėtų būti parengtos suderintos Bendrijos formos. Be to, galėtų būti nustatyta bylų perdavimo sistema, siekiant, kad tai būtų atliekama efektyviai, ypač skubiais atvejais, pvz., kai asmuo, kuriam taikomos apsaugos priemonės ir kuris laikinai gyvena ne savo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje, turi būti paguldytas į ligoninę.

Be to, bendros globos įgaliojimų formos parengimas būtų labai naudingas ir būtų suderinta Bendrijos priemonė, kurią taikant užtikrinamas šių įgaliojimų perdavimas, pripažinimas ir vykdymas. Dėl to asmenys, kurie susitarę arba vienašališkai suteikė tretiesiems asmenims atstovavimo teises, galėtų nepatirdami žalos gyventi arba apsistoti ne savo kilmės valstybėje, neprarasdami šio įgaliojimo teikiamos naudos.

Priedas. 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvencijos pristatymas

1. 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvencijoje nustatyta, kad ginamų asmenų įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teismų ir administracinės institucijos kompetentingos imtis asmens arba jo turto apsaugos priemonių, be kita ko, lanksčiai užtikrinant kitų valstybių, ypač buvimo valstybės, institucijų kompetenciją, pvz., kai asmenys guldomi į ligoninę arba prižiūrimi ne savo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje. Kompetentingos valstybės institucijos taiko jos teisę, jei neatrodo, kad būtina taikyti kitos valstybės, su kuria labiau siejasi konkrečios aplinkybės, teisės, pvz., turto klausimais (13 straipsnis) arba kilus neaiškumams dėl taikytinos teisės, kai asmuo keičia gyvenamąją vietą (pranc. conflit mobile).

2. Tai, kad šioje konvencijoje atsižvelgiama į globos įgaliojimus, yra esminė naujovė, skirta atvejams, kai asmenys susitarę arba vienašališkai suteikė tretiesiems asmenims atstovavimo teises. Dėl valstybių narių teisės aktų kaitos šioje srityje ir daugelio šio pobūdžio priemonių įgyvendinimo iš tiesų turėtų būti užtikrinta jų sklaida ir garantuota, kad jie turės poveikį visoms Europos Sąjungoms šalims.

3. 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvencijoje taip pat nustatomas principas, pagal kurį savaime pripažįstamos konvenciją pasirašiusios valstybės institucijų taikytos priemonės.

4. Taip pat numatomos bendradarbiavimo priemonės, be kita ko, kiekvienoje valstybėje paskiriama pagrindinė institucija, siekiant užtikrinti bendradarbiavimą, taip pat informacijos apie teisės aktus ir apie paslaugas, kurios prieinamos pasirašiusiose valstybėse, mainus. Šios institucijos, be kita ko, jei tai būtina atsižvelgiant į suaugusiojo aplinkybes ir numatomos apsaugos priemonės, gali kreiptis prašydamos informacijos į visas kitos valstybės kompetentingas institucijas. Kompetentingos institucijos taip pat gali skatinti tarpininkavimą, kad būtų pasiektas taikus susitarimas dėl klausimų, susijusių su asmeniu ar jo turtu.

• [1]  Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato pateikta informacija ir duomenys gyventojų senėjimo ir sveikatos klausimais: http://ec.europa.eu/healthph_information/dissemination/diseases/age_fr.htm
• [2]  Europos Sąjungos Tarybos ir socialinių reikalų ministrų, susirinkusių paminėti Europos vyresnio amžiaus žmonių ir kartų solidarumo metų, principų deklaracija. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdis (OL C 343, 1993 12 21, p. 1-3).

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir jos tarpvalstybinių pasekmių
(2008/2123(INI))

Nuomonės referentė: Urszula Gacek

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi tam tikrais atvejais būtų galima išvengti konfliktų, apsaugoti pažeidžiamus suaugusius asmenis nuo dehumanizacijos ir užtikrinti pagarbą jų orumui, jei būtų pradėta taikyti tvarka, pagal kurią sprendimus priimtų ne teisėti globėjai, o patys pažeidžiami suaugę asmenys, padedami kitų asmenų,

B.  kadangi pasitaiko atvejų, kai su bylomis dėl globos teisių susijusios dvi ar daugiau ES valstybės narės arba ES valstybės narės ir ne ES šalys, ypač dėl įprastų migracijos srautų (buvusios kolonijos, JAV ir Kanada),

C. kadangi kyla problemų dėl padidėjusio žmonių srauto iš tų valstybių narių, kuriose yra grynasis pensinio amžiaus žmonių, įskaitant pažeidžiamus suaugusius, nuotėkis, į valstybes nares, kuriose yra grynasis pensinio amžiaus žmonių antplūdis,

D. kadangi visos ES valstybės narės susitarė dėl pažeidžiamų suaugusiųjų teisinės apsaugos poreikio ir principų 1999 m. vasario 23 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtoje rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. R (99) 4 dėl neįgalių suaugusių asmenų teisinės apsaugos principų,

E.  kadangi pažeidžiamų suaugusių asmenų teisinė apsauga turėtų būti laisvo asmenų judėjimo ramstis,

1.  palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos įsipareigojimus dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų padėties ir jų tarpvalstybinės teisinės apsaugos; džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės pasirašė ir ratifikavo 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinės suaugusiųjų apsaugos, ir ragina likusias valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti šią konvenciją;

2.   ragina Komisiją stebėti, kaip Hagos konvencija įgyvendinama valstybėse narėse ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie problemas ir pažangiąją patirtį taikant konvenciją;

3.   ragina Komisiją įvertinti Bendrijos galimybes prisijungti prie Hagos konvencijos; siūlo, kad tai vyktų pagal glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo procedūrą;

4.   ragina valstybes nares, kurios dar nepasirašė arba neratifikavo 2006 m. JT konvencijos dėl žmonių su negalia teisių, tai padaryti siekiant sustiprinti pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugą ES;

5.   ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą dėl valstybių narių nustatyto neįgalumo abipusio pripažinimo ir teisinės apsaugos priemonių, kurias taikant pažeidžiamų suaugusių asmenų sprendimo priėmimo teisės apribojamos arba perkeliamos kitam asmeniui, ir pritaria aiškių taisyklių dėl jurisdikcijos nustatymui norint užkirsti kelią interesų konfliktams ir kitoms teisinėms problemoms, kurių kyla dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų globos teisių klausimų, kai šeimos nariai gyvena daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

6.  prašo, kad Komisija finansuotų valstybių narių teisės aktų dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų ir apsaugos priemonių lyginamąjį tyrimą, siekiant patvirtinti, kur gali kilti teisinių problemų ir kokios priemonės reikalingos ES arba valstybių narių lygmeniu tokioms problemoms išspręsti; atliekant tyrimą taip pat reikėtų skirti dėmesį priežiūros įstaigose esančių suaugusiųjų su protine negalia globos klausimui ir kaip suteikti jiems galimybę pasinaudoti savo teisėmis; ragina Komisiją rengti konferencijas, skirtas teisininkams, kurie tiesiogiai susiduria su tokiais atvejais, ir rengiant būsimus teisės aktus atsižvelgti į tyrimo rezultatus ir profesionalų nuomonę;

7.   ragina valstybes nares ir Komisiją toliau nagrinėti nacionalines ir tarpvalstybines teisines priemones, kurias taikant būtų skatinamas pažeidžiamų suaugusių asmenų sprendimų priėmimas pasitelkus pagalbą, užuot nustatant jų teisinį neveiksnumą arba sprendimų priėmimo teises suteikus globėjui; ragina kuo ilgiau taikyti metodą, kai sprendimai priimami pasitelkus pagalbą (angl. „supported decision-making“), užtikrinant, kad daugeliu atveju tai būtų prioritetinis pasirinkimas; ragina daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų suteikiami įgaliojimai pagyvenusiems žmonėms ir kitiems pažeidžiamiems suaugusiems asmenims;

8.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad nustatant apsaugos priemones būtų atsižvelgiama į pažeidžiamo suaugusio asmens būseną, kad iš ES piliečių nebūtų atimamos teisės, jei šie dar geba jomis pasinaudoti;

9.   ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant apsaugoti pažeidžiamus suaugusius asmenis nuo tapatybės vagysčių, klastojimo bei kitų telefoninių arba elektroninių nusikaltimų, įskaitant teisines priemones, kurias taikant būtų stiprinama pažeidžiamų suaugusių asmenų asmens duomenų apsauga ir (arba) apribojama prieiga prie jų;

10. pritaria pažangiosios patirties ir kitos informacijos apie galiojančias apsaugos priemones tarp valstybių narių, įskaitant valstybių narių teisminėms įstaigoms suteikiamą galimybę keistis informacija apie pažeidžiamo suaugusio asmens apsaugos statusą, mainams skirtų saugių mechanizmų kūrimui, kai laikomasi griežtų asmens duomenų apsaugos ir riboto prieinamumo taisyklių;

11. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad ne visi pažeidžiami suaugę asmenys yra pažeidžiami dėl senyvo amžiaus, ir prašo imtis veiksmų siekiant sustiprinti ne tik pažeidžiamų pagyvenusių žmonių, bet ir fiziškai ir (arba) protiškai neįgalių ir dėl to pažeidžiamų suaugusių asmenų teisinę apsaugą ir teises, atsižvelgiant į jų poreikius, ir ateityje rengti socialines priemones siekiant užtikrinti šias teises;

12. ragina Tarybą ir Komisiją dirbti siekiant patikslinti kitus klausimus, susijusius su laisvu pagyvenusių ES piliečių judėjimu Sąjungoje, įskaitant nacionalinius įstatymus, kuriais reglamentuojami atvejai, kai suaugę vaikai moka „alimentus“ finansinių sunkumų turintiems tėvams, klausimus dėl teisės naudotis turtu tais atvejais, kai pagyvenusio asmens nuosavybės teisės pereina suaugusiam vaikui dėl to, kad minėtasis pagyvenęs asmuo išėjo į pensiją, ir kitas problemas, kai gali susilpnėti pagyvenusio asmens gebėjimai apginti savo pagrindines teises nuo suaugusių vaikų arba kitų giminaičių valios.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI